- kiaultvartis
- kiaũltvartis sm. (1) K, J, NdŽ; CII376, R299,321, MŽ, N žr. kiauliatvartis 1: Jų butus kaip staldus ar kiaũltvarčius pamatysi K.Donel. Ir kiaũltvarčiai dobilais užkimšti Ilg. Kiaũltvartį sutvarkiau ir dar šį tą dirbau Erž. ^ Geriau bus, kiaultvartį užkišk su savo liežuviu, o ne čia kiškis! LMD(Rs).
Dictionary of the Lithuanian Language.